|
||||
Ventės rago ornitologijos stotis
Ventė. Kintų seniūnija, Šilutės rajonas
Tel. +370 441 68516 (direktorius Leonas Jezerskas)
Vyr. ornitologas Vytautas Jusys +370 638 90619
Paukščių migravimas – vienas paslaptingiausių ir iki šiol ligi galo neišaiškintų mus jaudinančių gyvosios gamtos reiškinių. Kiekvienais metais pavasarį ir rudenį milijonai paukščių praskrenda virš mūsų šalies, keliaudami į gimtuosius kraštus ar traukdami iš jų su jaunikliais.
Žieduojant paukščius, galima nustatyti, kur jie žiemoja, kur ir kokiu greičiu skrenda, kiek metų gyvena, gauti svarbių žinių apie atskirų paukščių rušių gausumo pokyčius, jų populiacijų struktūrą ir būklę. Dėl to šis paukščių tyrimo metodas ir šiais laikais lieka pats populiariausias bei prieinamiausias. Dabar kasmet pasaulyje apžieduojama per 6 mln. Paukščių (vien Europoje – apie 4 mln.).
Lietuvoje reguliariai žieduoti paukščius pradėta 1929 m. Turimais duomenimis, 1929 m. Ventės Rage nebuvo apžieduotas nė vienas paukštis. Tų metų rudenį iš Rasytės ornitologinės stoties atvykę žmonės paukščius tik stebėjo. Dėl to 1929 m. ir yra laikomi Ventės Rago ornitologinės stoties įkurimo metais.
Trumpa Ventės Rago pusiasalio istorija
Ventės ragas – nedidelis pusiasalis rytinėje Kuršių marių pakrantėje. Jo ilgis yra 5,5 km, o plotis – iki 2,2 km. Kuršių marios ir Kuršių nerija susiformavo palyginti neseniai – Litorinos jūros laikotarpiu, prieš 4500-5000 metų. Kuršių marių plotas – 1584 km2. Lietuvai priklauso šiaurinė marių dalis (413 km2), o didžioji pietinė dalis – Rusijos Karaliaučiaus (Kaliningrado) sričiai. Ventės rago istorija labai įdomi. Pusiasalio smaigalyje kryžiuočiai 1360 m. pastatė Vinderburgo pilį ir bažnyčią. Audros ir žaibai du kartus šią bažnyčią sunaikino. Marių bangos griovė ir Vinderburgo pilį. Pilies akmenys buvo panaudoti naujos mūrinės bažnyčios statybai, tačiau bangos, audros ir toliau negailestingai griovė Ventės rago smaigalį. Apie 1700 m. sugriuvo ir mūrinė bažnyčia. 1705 m. bažnyčios griuvėsiai buvo pervežti į Kintus ir panaudoti Kintų bažnyčios statybai. Ši bažnyčia mažai pakito per 300 metų, ji yra paskelbta architektūros paminklu.
1975-1986 m. rekonstruotas Ventės rago smaigalys. Jo krantai buvo sutvirtinti ir paaukštinti, išgrįsti didesniais ir mažesniais akmenimis. Pastatytas 250 m ilgio molas, kuris baigiantis žiemai atlieka ir ledlaužio funkcijas – suskaldo didžiulius ledo luitus. Šie darbai padėjo sustabdyti Ventės rago pusiasalio Ventės rago pusiasalio nykimo procesą.
Į pietus pro Ventės ragą
Ventės ragas – ideali geografinė vieta paukščiams gaudyti ir žieuoti. Rytine Baltijos jūros pakrante driekiasi vienas didžiausių paukščių migracijos kelių. Rugsėjo – spalio mėnesiais neretai būna dienų, kai Lietuvos pajūriu ties Klaipėda per dieną praskrenda daugiau kaip 3 mln. paukščių, iš kurių 70-80 proc. pasuka per Kuršių neriją ir 20-30 proc. Tęsia savo kelionę rytine Kuršių marių pakrante Ventės rago link. Pasiekę iškyšulio galą ir išvydę plačius marių vandenis, didelė dalis smulkiųjų paukščių grįžta, tupiasi į medžius ir krūmus, vėl bando skristi per marias.
Šią nuostabią vietą atrado pirmasis stoties paukščių žieduotojas Mikas Posingis (1887-1951m.), kuris dirbo Ventės rago švyturio prižiūrėtoju 1924-1944 m. Jis artimai bendravo su Rasytės ornitologinės stoties mokslininkais ir pasiūlė žymiam gamtininkui prof. Tadui Ivanauskui pradėti paukščius žieduoti Ventės rage. Čia reguliariai paukščiai stebėti pradėti 1929 m., o žieduoti – 1930 m. Lietuvoje prof. T. Ivanausko iniciatyva sistemingai paukščiai žieduoti pradėti metais ankščiau – 1929 m. Tiesa, tuo metu žiedų su lietuviškais įrašais dar nebuvo. Buvo naudojami vokiški Rasytės ornitologinės stoties žiedai. 1931 m. Kauno Vytauto Didžiojo universitetas pradėjo gaminti pirmuosius lietuviškus žiedus paukščiams su įrašu „Universitetẻ Lithuanie“, o vėliau – „Mus. Zool. Lituania“.
Įsteigus Ventės rago ornitologinę stotį, kasmet buvo apžieduojama po 2-4 tūkst. paukščių. Daugiausia varnėnų, liepsnelių, didžiųjų, mėlynųjų, juodųjų ir ilgauodegių ir kt. Iš pradžių Ventės rage sparnuočiai buvo gaudomi užmetant tinklus ant krūmų ir į juos įvarant paukščius.
Per pastaruosius 26 metus apžieduota 1,6 mln. paukščių. Ir dabar kasmet Ventės rage žieduojama po 60-80 tūkst. paukščių. 2003 m. pasiektas savotiškas rekordas – sugauta ir paženklinta per 105 tūkst. sparnuočių.
Žiedas – paukščio pasas
Paukščiams žieduoti naudojami žiedai dažniausiai gaminami iš aliuminio arba nerūdėjančio plieno ir nikelio lydinio. Žmonės kažkodėl klaidingai mano, kad ant žiedo būna žiedavimo vietos ir datos įrašas. Iš tikrųjų žiede būna įspaustas paukščių žiedavimo centro adresas ir žiedo numeris, kurį gali sudaryti vien skaitmenys arba sskaitmenų ir raidžių derinys. Ant Lietuvoje naudojamų dabartinių žiedų yra rašoma ZOOL. MUS. KAUNAS LITHUANIA bei numeris.
Lietuvoje naudojami keliolikos dydžių žiedai. Mažiausi žiedai dedami ant smulkiausių (nykštukai, karetaitės, pečialindos), o didžiausi – ant stambiausių (gulbės, ereliai, gandrai) paukščių kojų. Dviejų vienodo numerio žiedų nebūna. Todėl kartu su žiedu kiekvienas paženklintas paukštis tarsi gauna pasą, pagal kurį galima sužinoti, koks paukštis buvo žieduotas, kur ir kada (visi tie duomenys rašomi pagal žiedų eilės numerį specialiuose blankuose ir saugomi ornitologinėje stotyje bei Lietuvos paukščių žiedavimo centre).
Tradicinis paukščių ženklinimas žiedą uždedant ant paukščio kojos nėra vienintelis. Gulbėms ir žasims plastikiniai žiedai dedami ir ant kaklo. Tokie žiedai lengvai pastebimi ir iš didelio atstumo ir jų numerius galima perskaityti per žiūronus ir teleskopus. Yra ir kitų paukščių ženklinimo būdų: plunksnų dažymas; naudojami įvairūs lengvi plastikiniai lankeliai ir žymekliai, kurie tvirtinami ant paukščio snapo ar sparnų; ant stambesnių paukščių tvirtinami radijo siųstuvai ir t.t.
Gaudyklėse – ne tik paukščiai
Į paukščiams gaudyti skirtas gaudykles įkliūva ir kitų gyvūnų. Be paukščių, bene gausiausiai gaudyklėse randama įkliuvusių įvairių vabzdžių: laumžirgių, vabalų, didesnių uodų, dieninių ir naktinių drugių.
Į gaudykles įkliuvę paukščiai privilioja ir kiauninius žvėrelius. Neretai gaudyklėse aptinkamos miškinės bei akmeninės kiaunės, kiek rečiau – kanadinės audinės, šermuonėliai ar žebenkštys. Kiti žinduoliai (ežiai, pilkieji kiškiai, voverės, usūriniai šunys ar lapių jaunikliai) į gaudykles įlenda atsitiktinai. Gana dažnai į zigzaginių gaudyklių kameras įlenda įvairių rūšių varliagyviai bei žalčiai. Ventės rago švyturys
Pirmasis medinis švyturys Ventės rage buvo pastatytas dar
Ventės rago švyturys – valstybės saugomas technikos paminklas.
Ventės ragas – turistų lankoma vieta
Ventės ragas – nuostabus Lietuvos kampelis Kuršių marių pakrantėje. Kasmet čia atvyksta po 30-50 tūkst. lankytojų iš visos Lietuvos ir daugelio užsienio valstybių. Džiugu, kad Ventės rago ornitologinę stotį kasmet lanko vis daugiau Lietuvos mokyklų moksleivių.
Čia įrengtas nedidelis muziejus, kuriame lankytojai gali susipažinti su paukščių žiedavimo istorija, paukščių migravimo tyrimais ir turtingu šių apylinkių sparnuočių pasauliu.
Užlipus į daugiau kaip prieš pusantro šimto metų pastatyto Ventės rago švyturio apžvalgos aikštelę, galima grožėtis Kuršių marių platybėmis, auksinių Kuršių nerijos kopų ir Nemuno deltos panorama bei didžiuliais mariose apsistojusių bei traukiančių paukščių būriais.
Ventės ragas – pirmiausia paukščių karalija. Dėl to visų lankytojų labai prašome netrikdyti Ventės rage apsistojusių sparnuočių ramybės ir be ornitologinės stoties darbuotojų leidimo nesiartinti prie paukščių gaudyklių.
Iš Vytauto Jusio ir Leono Jezersko knygos "Ventės ragas".
