RUSNĖ
Rusnė – viena seniausių gyvenviečių Nemuno deltoje, įkurta XV a. Bažnyčios bokšto vėjarodė žymi 1419 m. Tai vienintelis Lietuvos miestas esantis saloje. Per Atmatą nutiestas modernus tiltas ne visada gelbsti vietos gyventojus nuo pavasarinių potvynių. Jo metu užliejama per 40 tūkst. ha pievų. Rusniškius nuo potvynio saugo pylimai. Saloje įrengta polderių sistema su 20 vandens kėlimo stočių. Prie Dumblės ež. žemės paviršius yra 1,3 m žemiau jūros lygio. Vasarą Rusnė tampa ypač lankoma vieta. Atvažiuoja turistai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Vokietijos, Danijos. 2002 m. Rusnėje įkurtas informacijos centras. Atgimsta senosios žvejų tradicijos – pagal senus brėžinius pastatyta burinė Rusnės žvejų valtis. Rusnės saloje galima aplankyti restauruotą bažnyčią, senąjį paštą, etmografinę K. Banio sodybą, Uostadvario švyturį (1876 m.), pirmąją vandens kėlimo stotį (1907 m.). Rusnė – pasienio miestelis – kitoje Skirvytės pusėje Rusijos Federacijos Kaliningrado sritis.
KINTAI
Kintai – kurortinė gyvenvietė prie Kuršių marių. Kintus supa nuostabus pušynas (600 ha) – Kintų miškas. Miestelio bažnyčia pastatyta 1705 m. iš Ventės rago perkėlus bažnyčią į Kintus. Bažnyčios barokinis altorius papuoštas vietinių meistrų pjaustytomis lentomis. Meniškai pjaustytos vėjalentės, lėkiai tradiciškai puošė kiekvieno žvejo namą. Jų siluetai kartodavosi antkapiniuose krikštuose, žvejų laivų vėtrungėse. Netoli Kintų gyveno žvejybos inspektorius, anglų kilmės pirklys Vilhelmas Bėrbomas, 1844 m. įvedęs Kuršių marių žvejų laivų žymėjimą vėtrungėse. Tokių puošnių ir savitų vėtrungių nebuvo niekur kitur Europoje. Kintuose 1888 m. mokytojavo būsimasis lietuvių filosofas rašytojas Vydūnas (1868-1953 m.). Senosios mokyklos pastate įkurtas Vydūno kultūros centras. Prie jo įrengtas muziejus, meno galerija, veikia vaikų dailės mokykla. Kintų - Ventės pakrantė tapo mėgiama vieta dailininkų vasaros plenerams. Netoli Kintų, prie Minijos upės, yra Lietuvos Venecija – Minijos (Mingės) kaimas. Abipus upės gyvenantys žmonės susisiekia tik valtimis.
VENTĖS RAGAS
Ventės ragas yra labiausiai į vakarus nutolęs Šilutės rajono taškas. Jo smaigalyje daugiau nei šimtą metų (1863 m.) veikia švyturys. Laivams ir sieliams ši vieta buvo ypač pavojinga. Kol nebuvo iškastas Karaliaus Vilhelmo kanalas, sujungęs Nemuną su Klaipėda, čia suduždavo daug laivų. 1929 m. Ventės rage prof. Tadas Ivanauskas įkūrė paukščių žiedavimo stotį. Čia sptyniose gaudyklėse sugauti ir sužieduoti paukščiai vėliau aptinkami Irane, Egipte ir net Pietų Afrikos Respublikoje. Ventės rago ornitologinėje stotyje veikia muziejus. 1999 m. Ventėje surengtas trumpametražių filmų festivalis „Tinklai“, kuriame dalyvavo žymusis režisierius Piteris Grynavėjus.
Ventės rago praeitis apipinta legendomis ir tikrais įvykiais. 1360 m. Kryžiuočių ordinas pastatė ventėje pilį, kuri saugojo vandens kelią Nemunu. Tačiau pilis buvo paplauta Kuršių marių bangų ir nugriuvo į vandenį. Tačiau ir po vandeniu Ventės pilis liko garsi, pažymėta ne viename sename žemėlapyje.
ŠVĖKŠNA
Švėkšna – miestelis, garsėjantis aukščiausia rajone (75 m) dvibokšte, raudonų plytų bažnyčia (1905 m.) bei XVIII a. įkurtu grafų Pliaterių parku su įspūdinga liepų alėja, Genovaitės vila, rūmais, tvenkiniais ir skulptūromis. Švėkšnos miestelis priklausė Žemaitijai, todėl jo urbanistinė struktūra skiriasi nuo Klaipėdos krašto miestelių. Miestelio centre – didžiulė turgaus aikštė. Iš bažnyčios tilteliu pro restauruotus vartus patenkama į senąjį parką, kuriame auga retų medžių. Viename iš parko pastatų įrengtas Švėkšnos muziejus. Alėjos gale – Genovaitės vila, kurią 1880 m. grafas pastatė savo žmonai. Šalia vilos – grafienės mylimo šunelio skulptūra, saulės laikrodis ir laipteliai, kuriais galima nusileisti prie tvenkinių. Didžiojo tvenkinio saloje – medžioklės deivės Dianos skulptūra. Grafų rūmai ir dar vienas parkas yra miestelio gale, už senųjų kapinių. Ten stovi senas vandens malūnas, kuriame dabar įrengtas viešbutis ir puikus restoranas. Švėkšnos kapinėse palaidotas žymus XIX a. lietuvių poetas, istorikas Simonas Stanevičius.
ŽEMAIČIŲ NAUMIESTIS
Žemaičių Naumiestis – senas Žemaitijos pasienio miestelis su būdinga akmenimis grįsta turgaus aikšte, pirmą kartą paminėtas 1650 m. Į Žemaičių Naumiestį subėga 7 keliai. Miestelis nuo 1750 m. turėjo prekybos privilegiją, o nuo 1792 m. Magdeburgo teisę. Senoje medinėje 1790 m. statytoje šv. Arkangelo Mykolo bažnytėlėje yra senosios tapybos bei skulptūros darbų. Žemaičių Naumiestyje veikia muziejus. Netoli Žemaičių Naumiesčio gimė ir užaugo pirmosios lietuviškos knygos (1547 m.) autorius Martynas Mažvydas. Jam pastatytas paminklinis akmuo. Miestelio architektūra, nepasikeitusi per daugelį metų, vilioja lietuviškų filmų statytojus.
DEGUČIAI
Degučiai – taip pat buvęs Žemaitijos miestelis, labai anksti gavęs miesto teises, tačiau miestu netapęs. Čia stovi unikali medinė, 1757 m. pastatyta vienintelė Europoje trikampė medinė bažnytėlė. Šalia jos – medinė varpinė bei koplytstulpis su kaltinio metalo kryžiumi-saulute, būdinga sakralinei lietuvių architektūrai.
VAINUTAS
Vainutas – Žemaitijos pasienio miestelis, išsidėstęs gražiame slėnyje. Čia pradeda kelią Šyšos upė. Nuo 1853 m. Vainute raštininko padėjėju dvejus metus dirbo poetas, lietuvių literatūros klasikas, Antanas Baranauskas. Žymiausias jo kūrinys – poema „Anykščių šilelis“. Eilėmis poetas yra aprašęs ir Vainuto gaisrą. Netoli Vainuto – Bikavėnai – XIV a.kryžiuočių kelių aprašymuose minima gyvenvietė.
KATYČIAI
Katyčiai – vienas seniausių miestelių Šilutės rajone. Pro Katyčius Kryžiuočių ordinas nutiesė vieną iš trijų pirmųjų kelių į Žemaitiją. 1568 m. Katyčiuose pastatyta bažnyčia, šalia jos išaugo didelė turgavietė. Miestelis išsidėstęs palei Šyšos upę. Dabartinė bažnyčia pastatyta 1734 m. Šalia – senosios kapinės. Sovietų valdžios metais buvo nugriautas bokštas, išvežti varpai – bažnyčia tapo kinoteatru. 1991 m. bažnyčia restauruota, atstatytas bokštas.
JUKNAIČIAI
Juknaičiai – naujosios kaimo architektūros pavyzdys. Gyvenvietė suprojektuota žymių architektų kaip pavyzdinio tarybinio ūkio centras. Netoli Juknaičių atidaryta neseniai restauruota Vyžių liuteronų evangelikų bažnyčia.
