Europos Komisija, bendradarbiaudama su nacionalinėmis valstybės institucijomis, sukūrė "Jūsų Europa - Verslas" portalą http://ec.europa.eu/youreurope/business/ - daugiakalbį praktinį vadovą, patariantį, kaip pradėti, valdyti ir plėtoti verslą bet kurioje Europos Sąjungos valstybėje narėje. Portale glaustai ir sistemiškai pateikta svarbi ir aktuali informacija kiekvienam verslo etapui - nuo "Kaip pradėti verslą" iki "Sprendimas nutraukti veiklą".

Siekiant palaikyti grįžtamąjį ryšį su portalo lankytojais platinamas ir elektroninis informacinis biuletenis "Our Europe Business" http://www.oureuropebusiness.eu, kuriame publikuojami naudingi straipsniai įvairiais verslo klausimais, supažindinama su portalo "Jūsų Europa - verslas" plėtros naujienomis. "Our Europe Business" naujienas galima prenumeruoti.

Su šeima ir draugais vertėtų susiruošti į netoli visos Lietuvos Jonų sostinės - Jonavos, Lokenėlių kaime esantį parką „Lokės pėda“. Jonai, jų draugai, artimieji ir visi tą dieną turiningai norintys praleisti žmonės parke galės išbandyti pradedantiesiems ar patyrusiems ekstremalių pojūčių mėgėjams skirtas trasas. Didžiojo žygio po Baltijos šalis dalyviams „Lokės pėda“ taiko dvidešimties procentų dydžio nuolaidas.

Pasak parko vadovų, „Lokės pėda“ tinkama Joninėms dar ir todėl, kad po aktyvių, fizinių jėgų reikalaujančių pramogų bus smagu pratęsti iškylą gamtoje. Prireikus bus galima čia pat išsinuomoti iškyloms būtiną inventorių.

Laisvą Joninių dieną galima praleisti ir Šiaulių rajone esančiame Kurtuvėnų regioniniame parke. Žygio dalyviai kviečiami pasinaudoti išskirtine galimybe: apsistoti Kurtuvėnų kempinge ir pasinaudoti jojimo centro paslaugomis taip pat su dvidešimties procentų nuolaida – ji taikoma visiems, turintiems žygio lankstinuką, kurį galima rasti kiekviename turizmo informaciniame centre.
Vietos bendruomenė kasmet pažymi Jonines, todėl parko vadovai mano, jog ir šiemet Kurtuvėnų apylinkėse netrūks tradicinių apeigų ir geros nuotakos.

Birželio 23 d. 21 val. Joninių vakaras vyks ir netoli Anykščių, Bubiškyje. Šiose apylinkėse vertėtų aplankyti Antano Baranausko klėtelę - Anykščiuose esantį pirmąjį memorialinį muziejų Lietuvoje ir vieną iš dešimties Lietuvos objektų, įtrauktų į šių metų „Didžiojo Baltijos žygio“ programą.

„Didysis Baltijos žygis“ – tai trečius metus iš eilės vykdomas bendras trijų Baltijos šalių projektas. 30 objektų - po dešimt kiekvienoje šalyje – į šią programą įtraukė Lietuvos valstybinis turizmo departamentas, Latvijos turizmo plėtros agentūra ir Estijos turizmo agentūra, siekdamos skatinti vietos turizmą, didinti turistų srautus į Baltijos valstybes.

Aktyviausių žygio, truksiančio iki spalio 31 dienos, dalyvių laukia vertingi prizai. Numatomas pagrindinis prizas – skrydis vienu iš naujų aviakompanijos „Air Baltic“ maršrutu pasirinktinai ir savaitgalis 2 asmenims 4 žvaigždučių viešbutyje.

 

 

Praėjusį savaitgalį Barselonoje baigėsi 18-ą kartą surengta tarptautinė turizmo paroda „Salon internacional de turisme de Catalunya (SITC)“. Tarp 1300 parodos dalyvių iš 63-jų valstybių šioje parodoje jau trečią kartą buvo pristatytos ir Lietuvos turizmo galimybės. Per keturias parodos dienas SITC parodoje apsilankė 194.000 lankytojų. Šiemet kaip niekada didelio tiek parodos lankytojų, tiek ir žurnalistų dėmesio sulaukė Lietuvos stendas. „Ispanai, apsilankę mūsų stende, ypač domėjosi Vilniaus - Europos kultūros sostinės renginių programa, teiravosi, ar liepos ir rugpjūčio mėnesiais dar yra vietų Lietuvos sostinės viešbučiuose bei svečių namuose,“ -pasakoja Raimundas Michnevičius, Lietuvos turizmo informacijos centro Barselonoje direktorius. „Parodos metu teko bendrauti su daugeliu Ispanijos turų operatorių ir džiugu, kad šiemet beveik visi kelionių organizatoriai, kurie dirba su Europos rinka, į savo katalogus įtraukė Lietuvą bei kitas Baltijos valstybes. Tarp tokių Ispanijos turų operatorių vertėtų išskirti „Over“, „Tourist Forum“, „Exit-Tours“, „Eurovacances“, „Baraka“, „Transrutas“, Exode Viatges“, „Taranna“ ir kt. Neabejoju, kad ispanai, nepaisant sudėtingos ekonominės situacijos, keliaus ir šiemet, tačiau kelionei pasirinks trumpesnį laiko tarpą bei pigesnį viešbutį,“- sako R. Michnevičius.
Valstybinio statistikos departamento duomenimis, 2008 metais Lietuvos kolektyvinio apgyvendinimo įmonėse apsistojo 14,3 tūkst. Ispanijos turistų, t.y. 3,5 proc. daugiau nei 2007 metais.

www.tourism.lt

Daugiau informacijos:
Raimundas Michnevičius
TIC Barselonoje direktorius
Tel.:+34 667 693 931

Kviečiame perskaityti žurnalistės ir fotografės Laimos Putriuvienės straipsnį, apie Šilutės rajone vykusį mokomąjį seminarą, spausdintą 2009-04-17 d. Šilutės rajono laikraštyje "Pamarys" bei http://www.litera.lt/index.php?id=rajone&more=1

 

Kuo turistus vilioja Nemuno delta?

Prieš keletą dienų Šilutės rajone lankėsi turistai iš Ispanijos. Jie stebėjosi baltaisiais gandrais, klausinėjo apie žvejybą žiemą, jiems būtų smalsu pamatyti valandų valandas ant ledo styrančius žvejus, o dabar išgirsti griežlės balsą. Kiek turistų aplanko Šilutės rajoną ir kas juos čia traukia? Apie tai buvo kalbama trečiadienį Rusnėje, Paukščių tyrimo centre, vykusiame mokomajame seminare.

Paukščių tyrimo centras
Dviaukščiame prie pylimo, už kurio Nemunas ir Skirvytė apkabina Rusnės salą, pernai įkurtas Vilniaus universiteto Ekologijos instituto Paukščių tyrimo centras. Prieš tris dešimtmečius šiame pastate veikė gerai žinoma ichtiologijos laboratorija, kurioje dirbo žuvivaisos specialistai. Ilgą laiką Ekologijos institutui priklausantis pastatas buvo tuščias. Įgyvendinti sumanymą ir Rusnėje įkurti Paukščių tyrimo centrą pavyko panaudojant Jungtinių Tautų Aplinkos ir Pasaulio aplinkos fondo projekto programos „Sparnai virš vandenų“ lėšas.
Suremontuotose patalpose dabar įrengta laboratorija su įspūdinga paukščių sekimo aparatūra, informacinis centras.
Kuo ypatinga Nemuno delta mums ir turistams, susirinkusiems turizmo verslo atstovams papasakojo Paukščių tyrimo centro direktorius dr. Saulius Švažas.
Pastebima, kad pastaruoju metu pradėjo ryškėti ir iš didžiulės turizmo industrijos išsiskirti ekologinis turizmas. Pavyzdžiui, Olandijoje, kur gyvena apie 17 mln. žmonių, kasmet 300 tūkst. išvažiuoja į kitus kraštus pasigrožėti tenykščiu kraštovaizdžiu, stebėti paukščių ir t. t. Tuo tikslu iš Danijos į Vokietiją kasmet važiuoja 85 tūkst. turistų.
Kiek turistų, besidominčių gamta, atvyksta į mūsų kraštą, sunku suskaičiuoti. Pernai Turizmo ir verslo informacijos centras užregistravo per 7000 turistų, daug smalsuolių kasmet įvairiu metų laiku plūsta į Ventės ragą. Džiugu, kad ten pagaliau įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, apžvalgos bokštelis.

Unikali ekosistema
Nemuno delta – unikali vieta, traukianti turistus savo kraštovaizdžiu, potvyniais, paukščių karalija. Tačiau ypač pasigendama infrastruktūros turistams pritraukti. Pradėti bendri darbai su Turizmo ir verslo paslaugų centru, Nemuno deltos regioninio parko direkcija ir Šilutės savivaldybe. Pirmasis akivaizdus šio bendradarbiavimo rezultatas – žemėlapis, kuriame pažymėti Pamario krašto kultūros paveldo objektai, Nemuno delta su joje esančiais etnokultūriniais, botaniniais, ornitologiniais, kraštovaizdžio draustiniais, kitais objektais, kurių ieško turistai.
Gamtiniame turizmo žemėlapyje nurodytos prieplaukos, žvejybai bei paukščių ir kraštovaizdžio stebėjimui skirtos vietos. Numatoma išleisti ir reprezentacinį albumą „Nemuno deltos regioninis parkas“, lankstinukų apie paukščių pamėgtas teritorijas.
Anot Paukščių tyrimo centro direktoriaus, daugybė Baltijos jūros baseino upių baigiasi betoninėmis sienomis, o Nemuno deltoje to nepamatysi. Čia ir šiandien išliko nepakitusi unikali ekosistema, atitinkanti Europos komisijos reikalavimus.
Nemuno deltos kraštovaizdis – turtingas, apima Kuršių marių įlankas, upių ir upelių sistemą, Krokų Lankos ežerą ir senvagių ežerus, vadinamus žiogiais, užliejamas pievas ir polderių sistemą, Aukštumalos aukštapelkę ir didžiausią Lietuvos salą – Rusnę bei Ventės rago pusiasalį. Ši visuma yra gyva ir toliau natūraliai formuojasi, atsiskiria ir randasi naujų ežerų, formuojasi salos, Nemuno delta pamažu didėja ir slenka Kuršių marių link. Stebima, kad nuo 1800 m. delta prie Skirvytės žiočių pasislinko per du kilometrus į vakarus. Šiuo požiūriu Nemuno deltos sistema ir yra išskirtinė, Europoje tokių pavyzdžių nedaug.

Paukščių karalija
Labiausiai Nemuno delta garsėja čia karaliaujančiais paukščiais. Aptinkama per 300 paukščių rūšių, net 58 čia perinčių paukščių rūšys įrašytos į Lietuvos Raudonąją knygą, o 54-ios įtrauktos į Europos Sąjungos šalyse labiausiai saugomų paukščių sąrašą.
Europos Sąjungos leidinyje apie paukščių populiaciją Europoje rašoma, kad Danijoje, kurios plotas panašus kaip Lietuvos, peri penkios poros, Švedijoje išvis nėra, o Lietuvoje net 1000 porų baltųjų gandrų. Dažnas užsienio turistas pirmą kartą gyvenime pas mus pamato gandrą.
Užliejamos pievos – vienos iš svarbiausių Europoje gulbes giesmininkes traukiančių poilsio vietų. Manoma, kad kas penkta Europos gulbė giesmininkė ilsisi Pamaryje, kur kasmet jų priskaičiuojama iki 6000. Nuo gulbių nebylių jos skiriasi ištiestais kaklais, o būdamos būryje dar ir „trimituoja“. Nemuno deltoje aptinkama 20 porų didžiųjų baublių. Šis paukštis Didžiojoje Britanijoje, sakoma, saugomas labiau nei branduolinis ginklas – akylai stebimas ištisas 24 val. per parą...
Daugelį vilioja pilko mažo paukštelio griežlės balsas. Jos kriaksėjimo iki valios galima klausytis pievose, o Didžiojoje Britanijoje griežlių aptinkama tik 7 poros, Olandijoje – 12, Danijoje – trys...

Unikalios vietovės
Unikali vieta – Ventės ornitologijos stotis, kur kasmet sužieduojama apie 2 mln. paukščių. Ventėje ištiesti tinklai-gaudyklės paukščiams yra didžiausi pasaulyje. Pasak Paukščių tyrimo centro direktoriaus dr. Sauliaus Švažo, šiemet tikimasi Ventės paukščių tinklus įtraukti į Gineso rekordų knygą.
Ne tik Vakarų Lietuvoje garsios Nemuno deltos pelkės, kurios tapusios pelkėtyros mokslo lopšiu. Iš daugybės deltos aukštapelkių vertingiausia – Aukštumalos aukštapelkė – vienintelė, kurioje stebėjimai ir tyrimai vyksta daugiau nei 100 m. Pirmasis ją tyrinėti 1902 m. pradėjo vokiečių botanikas Karlas Albertas Vėberis. Aukštumalos draustinyje turistai randa pažintinį taką su apžvalgos bokštu. Takas vingiuoja buvusia kūlgrinda, kuri yra XVIII a. palikimas, kadaise jungusi kelis pelkininkų kaimus.
Žalgirių miške išlikęs unikalios buvusios didžiausios pelkininkų kolonijos kaimas, kurį primena ne tik sodybos, bet ir čia įsteigtas kraštovaizdžio draustinis. Žalgirių miškas nuolat apsemiamas, šlapia čia net vasarą, ši Rupkalvių pelkės dalis yra mažiausiai paveikta civilizacijos. Žalgirių kaimo kraštovaizdžio pažintiniame take turistai randa daug informacijos apie čia gyvenusius pelkininkus, augmeniją, būdingą nuolat apsemiamų miškų vietovėms. Botanikai čia priskaičiuoja per 180 rūšių augalų. Žalgirių miške yra juodalksnių, kurių amžius perkopęs 500 metų...
Nemuno deltos regioniniame parke, Pamario užliejamose pievose yra išlikusi natūrali lagūninė pievų aplinka. Nemuno deltos pievose užregistruota per 600 žiedinių augalų rūšių, yra labai retų ar nykstančių, įregistruotų Lietuvos Raudonojoje knygoje. Čia aptinkama labai retų vabzdžių rūšių, pavyzdžiui, nykstanti rūšis – didieji karališkieji laumžirgiai.
Nemuno deltos vandenyse yra per 50 rūšių žuvų, iš kurių nėgės, lašišos, vijūnai įrašyti į Lietuvos Raudonąją knygą. Perpelė prieš kelis dešimtmečius buvo nykstančių žuvų sąraše ir įtraukta į Raudonąją knygą. Dabar šių žuvų populiacija pagausėjo, o tai yra lyg lakmuso popierėlis, rodantis, kad Nemuno deltos vanduo skaidrėja.
Nemuno delta – viena iš nedaugelio vietovių Europoje, kur gamtos gerbėjai gali grožėtis vandens polaidžiais, kurie vietos gyventojams pridaro nemažai rūpesčių. Tokių nepatogumų patiria ir potvynio metu turistaujantieji Rusnės saloje.
Po įdomios paskaitos visi dalyviai buvo pakviesti stebėti paukščių per specialią įrangą. „Dabar suprantu, kodėl taip kantriai pakelėse, pasistatę žiūronus ar teleskopus, paukščius stebi turistai. Tai nenusakomas jausmas, kai pats pastebi retą paukštį ir gali atskirti paukščių rūšis bei jas palyginti. Kai pats pamatai, lengviau ir kitiems papasakoti“, – sakė Turizmo ir verslo informacijos centro darbuotoja Živilė Pakalniškytė.

Laima PUTRIUVIENĖ